SWM DualSport

Nauja – gerai pamiršta sena. Šis posakis geriausiai tinka šiam iš Italijos kilusiam vidutinio dydžio motociklui. Aš kartais juokaudamas sakau: kodel negalima pagaminti vieno gero motociklo? Ir tai visišką tiesa, nes kiekvienas dviratis technikos stebuklas turi savo pliusų ir minusų. Renkantis motociklą reiktų susirašyti galimų kandidatų pliusus ir minusus ir pasirinkti, kurie iš jų jums labiausiai prie širdies arba kurie jus labiausiai erzina. Dauguma dalykų priklauso tik nuo tikslo, kuriam perkate dviratę transporto priemonę.

Bet grįžkime prie mano bandomojo. SWM SD650X itališkas motociklas su vieno cilindro, 600 cm3 darbinio tūrio varikliu, išvystančiu 40kW galią. Prieš pereinant prie motociklo pliusų ir minusų, galima trumpai prasibėgti per jo istoriją. SWM kompanijos ištakų reikėtų ieškoti dar 1971 metais, bet ir šis motociklas nėra naujas kurinys. Jame naudojamas variklis yra senosios Husqvarna TE630 palikimas. Visi SWM motociklai gaminami senoje Husqvarna gamykloje Italijoje, kur pastarosios buvo gaminamos tuo metu, kai priklausė italams. Gamykla atnaujinta, kai Husqvarną nusipirko BMW, bet netrukus pardavė KTM. KTM planuose, matomai, nebuvo šios gamyklos eksploatavimas, tad, paėmęs tik vardą KTM, pačią gamyklą paliko italams. Buvusiam Husqvarnos inžinieriui Ampelio Macchi pavyko susitarti su kinais ir gamykla, gavusi investicijų iš Chongqing Shineray Motorcycle CO., naudodama Husqvarnos technologijas, dabar kepa SWM motociklus.

Šioje vietoje ir pereikime prie pliusų ir minusų. Kadangi tai nėra naujas kurinys, o laiko patikrintas produktas, neturėtu kilti klausimų dėl jo patikimumo. Nors pats SWM vardas daugeliui nėra girdėtas. Šiuos variklius SWM naudoja ne tik savo motocikluose, bet ir parduoda AJP, kurie juos montuoja į ralio reidam orientuotą motociklą PR7 ir CCM, kurios Spitfire motociklas varomas tokio paties variklio yra visai kitokios pakraipos. Iš pirmo žvilgsnio motociklas kiek grubokas, bet žiūrint į komponentus, iš kurių jis surinktas, tikrai nesinorėtų jo priskirti prie pigaus kinietiško produkto. Priekinė važiuoklė Fastace, galinis amortizatorius Sachs, Brembo stabdžiai, variklio valdymas Athena ir dar daug auto/moto pasaulyje žinomų vardų. Skeptikai, matomai, įsiterps, kad svarbu viską suderinti tarp savęs, nes galima surinkti geriausius komponentus, bet jei jie nedera – nieko gero nelauk. Na, negalime su jais nesutikti, bet vieną pliusą galima ižvelgti ir čia. Pasaulinių firmų komponentų kokybe abejoti tikrai nereikia. Tad galime teigti, kad visas šis rinkinys turėtų važiuoti ilgai ir patikimai. Tą patikrinti trumpalaikio testo metu mes, žinoma, neturime galimybių ir belieka tikėti ir pasitikėti gamintojų vardu. O kaip visa tai dera tarp saves, žinoma, mes galime patikrinti važiuodami.

Pirmieji kilometrai lygiais asfaltuotais keliais suteikia tik teigiamas emocijas, motociklas lengvai valdomas, galios važiuoti mieste daugiau nei pakanka. Na, žinoma, jis nėra skirtas lenktyniauti Kačerginės Nemuno trąsoje, bet gatvės ir nėra tinkama vieta lenktynėms. Kiek kliūna tai, kad sankabos rankenelę pilnai įspaudus iki kol pasiekia pirštus, sankaba vis dar „veda“. Tenka stoti, šiek tiek pasireguliuoti ir ši „problema“ išspręsta.
Išvažiuoju iš miesto ir suku į pirmą pasitaikiusį žvirkelį. Čia jo stichija. Galite atjungti ABS. Tiesa, tą galima padaryti tik sustojus. Taip pat reikia paminėti, kad mano bandomas modelis turi 21“ priekinį ratą, bet jei didesnę dalį laiko praleisite mieste, o ne bekelėje, galite pasirinkti 19“. Važiuoju su šoninėmis daiktadėžėmis. Tiesa, jos tuščios, tad negaliu įvertinti papildomo svorio įtakos valdomumui, bet tai kaip motociklas elgiasi su mano 95kg svoriu mane visai tenkina. Įvažiuoju į miško keliuką, pilną šaknų, vandens išgraužų ir kitokių duobių. Labai stipriai nenuvylė ir šioje atkarpoje. Gal norėtųsi geresnio priekinių šakių darbo prie didesnio greičio, bet čia jau skonio reikalas. Pirmiausia reikėtų skirti laiko teisingam jų susireguliavimui, o taip pat gal ir nėra poreikio keliaujant lėkti tokiu greičiu, kaip testuojant motociklą. Žinoma, tai nėra Hard Enduro motociklas, jo svoris 169 kilogramai tad ir paskirtis jo ne lakstyti trąsoje ar Ladogos bekelėje. Dar vienas minusas, kurį pastebiu net nevažiuodamas iki Vladivostoko, tai ne itin patogi originali sėdynė. Na, mano nuomone, nuvažiuoti 300-400 kilometrų ir su ja nesukels didelių nepatogumų, bet visuomet vertinu ir per savo kelionių prizmę. Beje, ši problema, pasirodo, taip pat sprendžiama. Žinomas gamintojas Selle Della Vallee gamina šiam modeliui patobulintą ir gerokai patogesnę sėdynę.

Nesulaukiu nakties, tad suku į tamsų parkingą, kad išbandyčiau šviesas, kurios ilgose kelionėse tikrai svarbios. Kaip ir reikėjo tikėtis, manęs nenustebino tai, kad gimtasis žibintas labiau skirtas tam, kad pastebėtų tave, o ne kad tu matytum.

Bet tai anokia naujiena, daugiau nei pusė visų gamintojų į tai investuoja mažokai savo laiko ir pinigų. Geras žibintas motociklo kainą padidintų beveik 1000 eur. Dažniausiai šią problemą visi sprendžia dėdami papildomus halogeninius arba LED žibintus ant papildomų lankų. Žinoma, juos dažniausiai tenka užsisakinėti papildomai. Perklausiu dar kartą, bet ir antrą kartą gaunu tą patį atsakymą. Ant šio SWM motociklo papildomi lankai ir papildomi žibintai yra standartinės įrangos dalis. Ir tai dar vienas didelis riebus pliusas.

Užmetus akį ir į kitų komponentų bei atsarginių dalių kainas lieku maloniai nustebintas. Jo aptarnavimas tikrai pigesnis, nei gerokai žinomesnių jo konkurentų. Taip pat reiktų nepamiršti, kad tai ne motovalandinis motociklas (techniniai aptarnavimai atliekami pagal variklio darbo laiką). Jo aptarnavimai, pagal gamintojo rekomendacijas, atliekami 5000 kilometru intervalais.

Reziumuojant, motociklas tikrai vertas dėmesio, su savais pliusais ir minusais, kuriuos, žinoma, ne visus pastebi testuodamas motociklą trumpalaikio testo metu. Gal kelionėje aplink pasaulį jūs rasite savų pliusų ir savų minusų. Taip, šiuo motociklu, manau, tikrai galima leistis į kelionę aplink pasaulį. Europos rinkoje beveik nebelikę tokio tipo motociklų. Manau, gamintojai nusprendė, kad Europoje nebeliko žvirkelių ar miško kelių, kuriais važiuoti tokiu motociklu vienas malonumas, tad kam pateikti pirkėjui prekę, kurios jis negalės naudoti. Vokietijos ar net ir Lietuvos greitkelis ne pati tinkamiausia vieta šiam italui. Nieko nesakau, galima važiuoti ir keliu, galima su plentinėm padangom juo puikiai važinėti ir mieste, bet geriausiai atsiskleidžia lengvoje bekelėje. Tai vienas tinkamiausių motociklų važiuoti APL, legendinį žygį aplink Lietuvą, palei valstybinę sieną. Na, ir dar vienas pliusas – tai jo kaina. Mano testuojamas plieninis žirgas su visomis dėžėmis kainuoja 8300 eur su PVM, bet jei jums nereikia kelioninių dėžių, kaina gali būti beveik tūkstančiu eurų mažesnė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *