4200 kilometrų be poilsio

4200 kilometrų be poilsio – beprotybė?
Screen Shot 2015-10-03 at 20.26.01
Tenka išgirsti įvairių nuomonių. Lietuviai linkę teisti, smerkti ir į viską žvelgti neigiamai. Nenoriu moralizuoti tų, kurie mušasi į krutinę ir garsiau už kitus rėkia, kad tai nesaugu, nes turiu su tuo sutikti. Taip, tai yra nesaugu, nes dalyvavimas eisme jau yra nesaugu. Kiekvieną dieną pasaulyje eismo įvykiuose žūsta 3300 žmonių! Transporto priemonė yra baisus ginklas, kuriam naudoti leidimas yra išduodamas kur kas paprasčiau, nei šaunamajam ginklui.
2015-ndkp-trf 43
Gatvės – ne vieta lenktynėms ir mes to niekada nedarome. Oficialiai kartais deklaruojama, kad štai startuoja motociklas ir automobilis, tačiau realiai tarpusavyje nevyksta jokia kova. Ji tiesiog negali vykti, nes tai visiškai skirtingos transporto priemonės ir visiškai skirtingos sąlygos. Čia panašiai kaip rungtyniautų Vilniaus Žalgirio futbolo klubas prieš Kauno Žalgirio krepšinio klubą. Skiriasi net žaidimo taisyklės.
2015-ndkp-trf 2
Visi ištvermės važiavimai, spaudoje vadinami važiavimais greičiui, yra paremti žmogaus asmeninių savybių kompleksu ir galimybėmis. Dažnai girdžiu priekaištus, neva nesaugu taip ilgai važiuoti. Jei būtų kitaip, tai ir fūristams būtų galima važiuoti be poilsio. Turiu priminti, kad bet kokios taisyklės ir įstatymai yra kuriami ginti ir saugoti daugumą. Jie nenumato išimčių iš taisyklių. Kiekvienas mūsų, turbūt, supranta, kad Dominykas Butvilas ar Šarūnas Pladas ir gatvėje gali važiuoti kur kas greičiau nei eilinis jaunuolis. Nes jie treniruoja savo gebėjimus žaibiškai reaguoti į įvairias situacijas, jų gebėjimas suvaldyti automobilį ar motociklą yra nenusakomu skaičiumi kartų geresnis nei niolikinio gaidelio, prisigėrusio alaus ir lekiančio vieškeliu su savo draugais į artimiausią medį. Bet net ir tokiu atveju taisyklės yra visiems vienodos. Tad sunkiasvoriam transportui taikomi ir greičio, ir darbo laiko apribojimai todėl, kad dauguma vairuotojų yra normalūs žmonės, o ne ralių čempionai, o sunkvežimių masė juos daro visuomenei pavojingesniais nei lengvesnės transporto priemonės.
mmm2014 19
Galimybės važiuoti tam tikrą laiką pas įvairius žmones yra labai skirtingos, kaip ir patys žmonės. Vienam ir 300 kilometrų nuvažiuoti yra iššūkis, o kitam be poilsio grįžti iš Anglijos yra vieni niekai. Nebūtinai tas, kuris važiuoja 2000 kilometrų, važiuoja mažiau saugiai nei tas, kuris 300km. Galimi įvairūs variantai. Nėra vienos tiesos. Tad nesiimčiau smerkti nei tų, kurie važiuoja 50 kilometrų, nei tų, kurie važiuoja 5000 km. Juk kiekvienas iš mūsų gali nubėgti kilometrą. Kai kurie pasitreniravę nubėgame 10km ar net 40km. Bet yra žmonių, kurie bėga po 100km – 200km. Sakyti, kad jie durni ir nežino ką daro, turbūt, negalėtume, nors aš sunkiai įsivaizduoju, kaip tai padaryti. Bet kaip tik manau, kad jie žino ką daro kur kas geriau, nei tie, kurie nubėga kilometrą ir galvoja, kad daugiau yra nesaugu, kad geriau jau niekur nebėgti.
mmm2014 59
Dažnai girdimas priekaištas, kad tie tai jau tikrai viršija greitį. Dažniausiai, žinoma, iš tų, kurie patys leistinu greičiu važiuoja tik tol, kol įsibėgėja arba kai stabdo ir matematkos turėjo silpną trejetą, nes nuo mokyklos laikų rūko. O rūko ir dabar. Tik žmona neleidžia autmobilyje rūkyti, todėl tenka dažnai stoti. Sustojus labai stipriai krenta vidutis greitis. Jį pasivyti, neviršijus leistino greičio, neįmanoma. Todėl tūlas lietvis neįsivaizduoja, kaip prie maksimalaus leistino 110km/h galima turėti 105 km/h vidutinį greitį. Galima ! Tiesiog reikia kuo mažiau stoti rūkyti. Ilgose ištvermės kelionėse didelis vidutinis greitis pasiekiamas ne didinant maksimalų greiti, o trumpinant poilsio laiką. Tai yra slidi riba tarp to, kas galima ir to, kas yra nesaugu. Gal čia reikėtų prierašo: „nebandykite to pakartoti namuose“. Turi labai gerai pažinoti savo organizmą ir neperžengti saugios ribos. Dažnai tenka girdėti, kad „vat mane važiuojant naktį migdo“ arba „negaliu vairuoti, kai šalia kas miega“. Taip pat „važiavau važiavau ir dalies neatsimenu“. Tokių dalykų būti negali. Negali važiuoti ties savo galimybių riba. Nori miego – stoji ir miegi. Tik ta riba, kaip sakiau, pas visus yra skirtinga. Važiuojant motociklu viskas dar kitaip nei automobiliu. Važiuojant motociklu daugeliui pirmiausia iškyla fiziologinis klausimas dėl skaudančio užpakalio ar nuovargio, nei dėl miego. Todėl aršiau puola automobilistai, kuriems nuvažiuoti per dieną 1000 kilometrų yra mažesnis iššūkis, nei neužmigti tuojau pat po sočios vakarienės su bokalu alaus. Važiuojant motociklu, kūnas dirba labiau nei sėdint automobilyje. Daug įtakos turi ir oro sąlygos. Bet kuriuo atveju tam, kad galėtum važiuoti ilgai, turi jausts patogiai ir komfortiškai. Apranga turi būti labai patogi. Negali niekur spausti, trinti, veržti. Negali būti šalta, karšta ar šlapia. Tai labai svarbu.
Tad ką daryti, kad nuvažiuoti daugiau kilometrų nei galėjome iki šiol?
Screen Shot 2015-10-03 at 20.22.43
Pradėčiau nuo bendrų sparnuotų frazių, kad visi mes esam labai skirtingi ir individualūs, todėl vieno teisingo recepto tikrai, manau, nėra. Tai, kas tinka man, galbūt, netinka daugiau nei pusei kitų žmonių. Eilės tvarka, turbūt, bandysiu išvardinti tai, kas yra svarbu pagal dažniausiai girdimus klausimus.
Tam, kad nuvažiuotume daug, toli ar važiuoti per visą naktį, reikia būti puikiai išsimiegojus. Miego trūkumo nekompensuos niekas apart miego. Taip, „avansu“ neprimiegosi, tačiau bent pora paskutinių naktų prieš rimtesnę kelionę pravartu pailsėti. Ko dažnu atveju nepavyksta padaryti, nes paskutinę nakti, kaip studentai, visi ruošiasi kelionei, pakuojasi daiktus ir panašiai.
mmm2014 23
Antras pagal dažnumą klausimas – ką vartoji? Turima galvoje kavą, energetinius gerimus ar dar kažką, ko aš nežinau. Vieną kartą teko išgirsti klausimą net apie narkotikus. Apsaugok Dieve net nuo tokių minčių, jau nekalbant apie vartojimą. Kava – tai dažniausiai vartojamas gėrimas, siekiant ilgesnio darbingumo. Kiekvienas, turbūt, turi savo nuomonę apie šį tonizuojantį gėrimą, kurio viena pagrindinių sudedamųjų dalių yra kofeinas. Šis alkaloidas daugeliu atveju sumažina mieguistumą, nuovargį, padidina žvalumą, gebėjimą susikaupti ir sutelkti dėmesį, gerėja nuotaika, laikinai atsistato kritęs darbingumas. Tiesa, kai kam gali būti ir priešingas poveikis. Fiziologiškai kofeinas pagreitina medžiagų apykaitą, paspartina šlapimo gamybą, kartais gali pasireikšti ir nepavojingi, bet nelabai malonūs pojūčiai, kaip padidėjęs pilvo pūtimas. Kaip bebūtų, kofeino poveikis pasijunta ne iš karto – kraujo sistemą kofeinas pasiekia per maždaug 45 min nuo suvartojimo. Poveikis juntamas iki 3-5 val.
mmm2014 98
Kiekvienas turi žinoti savo kavos ar kitų kofeino turinčių produktų normą, kuri leistų išlaikyti komfortišką fizinę ir psichologinę būseną. Vienas žmogus per dieną gali išgerti 6 puodelius stiprios kavos ir nepajusti jokio neigiamo poveikio, kitam jau 2 puodeliai gali pasirodyti daugoka – padažnėti pulsas ir pakilti spaudimas. Medikai teigia, kad saugus kofeino kiekis organizmui yra 400mg. tokį kiekį gauname iš 4 puodelių kavos ar dviejų skardinių energetinio gėrimo. Grįžtant prie mano asmeninės patirties – aš stengiuosi kofeino vartoti kuo mažiau. Ne kelionių metu aš kavą vartoju nereguliariai. Būna dienų, kada neišgeriu nė vieno puodelio kavos, o būna, kai išgeriu 3-4. Kodėl važiuodamas stengiuosi nepiknaudžiauti kava – atsakymą perkelsiu į kitą pastraipą.
mmm2014 210
Mano atsakymas į klausimą, ką vartoju – tai vanduo. Šioje vietoje būna klausiamas žvilgsnis… Taip – vandenį. Tikriausiai daugelis atsimena mokykloje per chemijos pamokas išmoktą labai paprastą vandens formulę – H2O, bet, turbūt, ne visi žinome ir įsivaizduojame, koks jis yra svarbus, nepakeičiamas ir gyvybiškai reikalingas mūsų gyvenimui ir mūsų sveikatai. Vandens vartojimas mano ilgose kelionese yra beveik nenutrūkstantis procesas. Aš vandenį iš ant nugaros esančios gertuvės vartoju kas kelis ar keliolika kilometrų, nepriklausomai nuo juntamo troškulio. Daugelis daro klaidą gerdami tik tuomet, kai pajunta troškulį. Troškulys juntamas tuomet, kai organizmas netenka apie 1% skysčių. Tačiau tuo metu jūs jau praleidote tą momenta, kai jums reikėjo papildyti organizmo vandens atsargas.
Vanduo yra vienas iš geriausių maisto produktų, mineralinių medžiagų ir vitaminų tirpiklis, jis perneša įvairias toksines medžiagas iš įvairių organų į kepenis bei inkstus, kurie jas pa. Tad net mažas vandens trūkumas lemia greitesnį organizmo nuovargi, atidumo stoką ir panašius dalykus, be kurių neįmanomos saugios ir ilgos kelionės. Visa tai mes bandome kompensuoti kofeinu, esančiu kavoje ar energetiniuose gėrimuose, bet, kaip žinia, kofeinas skatina skysčių šalinimą iš organizmo. 2004-aisiais metais Pasaulinė antidopingo agentūra išbraukė kofeiną iš olimpinėse žaidynėse draudžiamų medžiagų sąrašo, tad ir ilgose kelionese, manau, tai nedraudžiamas preparatas, tačiau labai svarbu, pavartojus produktų, sudėtyje turinčių kofenino, padidinti ir suvartojamo vandens kiekį.
mmm2014 93
Trečias pagal svarbą faktorius, lemiantis jūsų gebėjimą ilgai važiuoti, yra maistas. Tiesa, žmogus be maisto gali išbūti kur kas ilgiau nei be vandens, bet kūnui reikia maistinių medžiagų tam, kad jis gerai dirbtų ir funkcionuotų. Yra aibės įvairiausių maisto papildų sportininkams, kurių pavartojus, atrodytų, galėtum kalnus nuversti. Šioje vietoje pripažinsiu savo nekompetenciją. Aš nesu sportininkas, todėl nesu išstudijavęs šių maisto papildų gerųjų ar blogųjų savybių, o taip pat savo kūno galimybių juos vartojant. Tiesa, dažnu atveju alkio jausmas yra organizmo reakcija į vandens trūkumą. Tačiau mano atveju, vartojant net didesnį kiekį vandens nei reikėtų, alkio jausmas yra alkio jausmas ir aš jį malšinu viena kita sauja riešutų. Tam, kad sutaupyčiau laiko kelionėje, kuomet tikslas nuvažiuoti kuo greičiau iš taško A į taška B, riešutai man yra geriausias produktas visais atžvilgiais. Tai yra sotus, neužimantis daug vietos, turintis daug įvairiausių maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Riešutų nepersivalgai, neapkrauni organizmo. Persivalgius apima mieguistumas, kuris nepakeliui su mūsų tikslais. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad riešutai turi labai daug kaloriju. Lazdynų riešutai kaloringesni nei šokoladas. Aš dažniausiai iš anksto pasidarau riešutų mišinį, į kurį įtraukiu lazdynų, migdolų, graikinius, anakardžių riešutus. Įsidėjus juos į krepšį ant bako, nereikia sustoti tam, kad įsimestum saują riešutų į burną ir užgertum juos paprastu vandeniu.
2015-ndkp-trf 24
Ketvirta ir, turbūt, paskutinė iš svarbiausių priemonių tikslui pasiekti – komfortas. Taip, tai yra ne ką mažiau svarbu. Važiuojant motociklu jūs neturite galimybės nusistatyti automatinę kondicionavimo sistemą jums maloniausiai 22,6 laipsnių temperatūrai. Kiekvieną laipsnį jums reikia reguliuoti apsirengiant, nusirengiant ar atsegant tam tikras ventiliacijos angas. Šioje vietoje siūlau nepagailėti laiko sustoti ir persirengti tam tikrus drabužius, nes važiuodami jums nepriimtinoje temperatūroje jūs greičiau pavargsite, išgarinsite daugiau vandens, jei karšta ir peršalsite, jei šalta. Važiavimas turi būti maksimaliai malonus, kiek tai leidžia oro sąlygos ir jūsų turimi drabužiai. Todėl drabužių sąskaita niekuomet netaupau ir renkuosi maksimalų temperatūrinį diapazoną ir reguliavimo galimybes turinčius drabužius.
mmm2014 101
Žinoma, yra visa virtinė įvairiausių kitų sudedamųjų dalių, kad kelionė vyktų sklandžiai, ilgai ir saugiai, bet tai dar individualesni dalykai, nei pirmieji keturi.
mmm2014 300
Svarbu keliauti saugiai. Niekuomet nevažiuokite arti savo galimybių ribos. Čia ne lenktynių trasa, kur jūs lenktyniaujate su varžovais. Lenktyniaudami gatvėje, jūs lenktyniaujate su savo mirtimi. Nesvarbu, kad Bubinas nuvažiavo 2000 kilometrų per dieną. Važiuokite tiek, kiek jaučiate galintys įveikti saugiai. Jei jausite, kad galite nuvažiuoti 3000km, tuomet drąsiai važiuokite 2000km. Jūs juos įveiksite saugiai ir tikrai ne paskutinį karta. Sėkmės ir gero kelio!
Screen Shot 2015-10-03 at 20.27.00
Jei jums šis straipsnis buvo naudingas ir norite paremti šį projektą, galite tai padaryti paspaudę žemiau esančią nuorodą:
btn_donateCC_LG

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *